galvena

galvenà sf. (3^a, 3^b), gálvena (1) J 1. lino galvelė su sėklomis: Sėmenỹs vis kur kokia galvenà barstos Trgn. Vienoj galvenõj tik du trys sėmens, kitoj daugiau Rs. Visos gálvenos iškapstytos vištų Km. Linai labai geri – gálvenos kaip pupos Pš. Prastai iškulti linai –vienos gal̃venos paliktos Vdk. Pribraukė galvenų̃ krūvą Vdk. Daug galvenų̃ Dkš. Kulia gal̃venas Jnš. Sužardyk gálvenas Sml. Gálvenas linų į žardą sužardyk J. Žalios rūtytėlės galvenose NS925. 2. linų viršūnės, tos jų šakutės, ant kurių auga galvelės: Gálvenos neišsivalo, o šaknenos gerai valosi (minant, brukant, šukuojant) J.Jabl. Gálvenos nenori mintis Mrj. Klostant linus, gálvenas pavėjui atkreipkit Mrj. Statyk linų pundą gálvenom aukštyn Alk. 3. BŽ98 aguonos (dobilo) sėklinė galva: Nusiraškiau kelias galvenas Trgn. 4. oda, nulupta nuo gyvulio galvos: [Pirkdamas odą] sumokėjo pinigus ir dar gálveną paliko Žml. Meškenos ar briedenos galvena apsimovė [kareivis] pats savo makaulę ir jojo į karą S.Dauk. 5. rš suneriamasis kaulo paviršius, galvojas. 6. stulpo viršus: Šulų galvenos bus auksinės, o pakojai variniai brš.